Vaisių salotos su jogurtu

Produktai:
1 kriaušė
1 kivi,
1 apelsinas,
200 g vynuogių,
150 g ananasų (gali būti konservuoti)
100 g mėgstamo jogurto, be priedų,
1 šaukštas citrinų sulčių

Gaminimas:
Supjaustome šiaudeliais apelsiną, kivį, kriaušę, ananasus. Vynuoges perpjauname perpus, jeigu reikia, išimame sėklas. Kivį ir kriaušes užpilame citrinų sultimis. Sumaišome su jogurtu.
Skanaus!

Šaltinis

Košės – paprasta, bet sveika!

Norite būti energingi ir darbingi visą dieną? Patariame valgyti įvairias košes – grikių, avižinę, kvietinę, ryžių, perlinių kruopų, manų ar kukurūzų. Tereikia išsirinkti pagal savo skonį! Bet kokia košė – skaidulų šaltinis. Jos išvalo iš žmogaus organizmo šlakus, ir kontroliuoja riebalų iš produktų, suvalgytų per dieną, pasisavinimą. Košėse gausu vitaminų ir mikroelementų bei naudingųjų angliavandenių.

Grikių košė – viena naudingiausių, nes joje gausu augalinių baltymų, B grupės vitaminų, krakmolo, aminorūgščių. Šios maistinės medžiagos padeda susidoroti su stresu ir nemiga, gerina odos, plaukų ir nagų būklę. Grikių košėje apstu ir mikroelementų: geležies, kalio, kalcio ir magnio. Šios medžiagos stiprina kraują, palaiko optimalų kraujo spaudimą, stiprina nagus, užkerta kelią kariesui bei padeda kovoti su nereikalingu svoriu.

Avižinė košė – ramina, suteikia žvalumo ir gerą nuotaiką. Jose yra gausu augalinių baltymų, amino rūgščių, vitaminų B1, B2, PP, C, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies). Todėl avižinę košę ypač sveika valgyti žmonėms, sergantiems kepenų ir širdies ligomis, naudinga tūlžies pūslei, skrandžiui, dvylikapirštei žarnai, plaučiams. Mokslininkų įrodyta, jog būtent avižinė košė pašalina iš organizm šviną.

Kvietinė košė -  papildo organzimą geležimi, kuri reikalinga sveikai veido spalvai; fluoru, kuris stirpina dantis bei magniu ir manganu, palaikantis normalią medžiagų apykaitą. Kad būtumėme energingi, vienai dienai pakanka suvalgyti saują kviečių. Šią košę organizmas virškina ilgiau ir kai kuriems nuo jos gali užkietėti viduriai, tad geriau ją skanauti su pieno produktais, šviežiomis ar troškintomis daržovėmis.

Ryžių košė – kaip ir kitos kruopos, ryžiai gali pasigirti turintys daug B, E grupės vitaminų, geležies, magnio, kalcio, kalio, ir visos šios medžiagos gerina širdies darbą, pakelia nuotaiką. Ypač vitaminas E apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo. Naudingiausiais ryžiais yra laikomi rudieji, kadangi jų apdirbimo metu, ryžių grūdeliai išvalomi tik nuo lukšto, paliekant apvalkalą, kuriame ir yra susikaupę daugumą vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų.

Manų košė – lyginant su kitomis košėmis, manų košėje esti mažiau vitaminų. Kadangi manus gamina iš išvalytų kviečių, o dauguma naudingų medžiagų būtent ir slypi lūkšte. Nors manų košė išverda gana greitai, joje esantys vitaminai nesuyra. Šią košę patartina valgyti žmonėms, turintiems jautrius skrandžius ar kitų žarnyno problemų, kadangi joje nėra skaidulų, todėl ir mūsų organizmas ją suvirškina greičiau.

Kukurūzų košė – kukurūzų kruopose yra vitamino D, E bei karotino, kurio net nėra kitose kruopose. Taip pat šioje košėje yra ir krakmolo, provitamino A, B1, B2, B6, D, C vitaminų. Kukurūzai yra naudingi dantims bei šalina iš organizmo riebalus. Taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, valo kepenis, inkstus. Ilgai vartojant kukurūzų košę pasišalina įvairios kilmės akmenys.     

Šaltinis 

Kaip paruoštas maistas sveikiausias?

Sveika mityba – tai ne tik mokėjimas išsirinkti sveikatai naudingus produktus, bet ir išmanymas, kaip teisingai juos paruošti. Pavyzdžiui, kaitinamos daržovės gali netekti didelės dalies maistingumo.

Neseniai tyrimais nustatyta, kad verdant brokolius vandenyje 10 min. juose 40 proc. sumažėja gliukozinolatų. Organizme šios medžiagos virsta kitais junginiais, vadinamais izotocianatais, kurie, kaip mano specialistai, turi priešvėžinių savybių. Verdant brokolius 5 min. gliukozinolatų sumažėja tik 15 proc.

Produktų apdorojimas mikrobangomis dažnai rekomenduojamas kaip sveika alternatyva, leidžianti sutrumpinti gaminimo laiką. Tačiau jau yra duomenų, kad toks maisto gaminimas lemia dar didesnius maistingųjų medžiagų nuostolius.
Tai mokslininkai taip pat ištyrė pasiremdami brokolių pavyzdžiu. Kepti brokoliai netenka 2/3 nuo ligų saugančių flavanoidų, tačiau tai – menkniekis, palyginus su mikrobangų krosnelių sunaikinamais 97 proc. šių maistingųjų medžiagų. Išanalizavus kitų medžiagų nuostolius gauti panašūs rezultatai. Taigi prieita išvados, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas ar šildomas maistas sunaikina pačias vertingiausias produkto savybes, tad net maitindamiesi vien pačiu sveikiausiu maistu galime susilpninti savo sveikatą.
Beje, maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik 11 proc. naudingųjų jų savybių. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad verdant brokolius ir špinatus juose esančios folio rūgšties lieka perpus mažiau, o kaitinant daržoves garuose šios nuo širdies ir onkologinių ligų saugančios medžiagos lieka kur kas daugiau.

Taigi prieita išvados, kad sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių kaitinimas garuose. Ir kuo trumpesnis – tuo geriau. Patys sveikiausi produktai – pagaminti „al dente“ (italų virėjai šiuo terminu apibūdina produktus, išvirtus ne per daug minkštai, šiek tiek traškius).

Šaltinis

Su Šv. Velykomis!

Sakoma, jog kartu su pavasario saule,
Šv. Velykomis į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas.
Tesugrįžta jis ir į Jūsų namus, ir į Jūsų širdis!
Su Šv. Velykomis!

Organizmo valymas: penki svarbūs elementai, kad jis nuolat būtų "švarus"

Po švenčių ir savaitgalių, kuomet daugeliui iš mūsų nepavyksta išsisukti nuo stalo gėrybių bei draugų ir artimųjų vaišingumo, jaučiamės apsunkę. Taigi po linksmybių dažnas iš mūsų puolame tvarkytis ne tik vaišių stalo, bet ir susimąstome apie savo vidinio organizmo „tvarką“.
Visgi organizmas turėtų susilaukti didesnio ir nuolatinio mūsų dėmesio. Juk nuolat tvarkomės savo namų aplinką, namus, darbo stalą, užrašus.. Prižiūrime savo plaukus, odą.. Stengiamės visuomet atrodyti ne tik stilingai, bet dar svarbiau - tvarkingai. O kaip mūsų vidinė tvarka ir švara?

Neigiamų veiksnių apsuptyje

Dažniausiai skųsdamiesi dėl blogos savijautos, konkrečių skausmų ar negalavimų, kaltiname mus supančią aplinką. Taip, kiekvieną iš mūsų iš tiesų veikia daugybę neigiamų išorinių veiksnių: pradedant nuo streso darbe ir baigiant kenksmingomis išmetamosiomis medžiagomis, kurios tvyro ore. Visgi, gyvenant pilnavertį šiuolaikinį gyvenimą, nuo daugumos iš šių nuolatinių veiksnių iš tiesų sunku arba netgi neįmanoma atsiriboti. Tačiau dažniausiai tai būna ne pagrindinis negalavimų šaltinis.

Negalimų šaltinis – užterštas organizmas

Atsiradus nuovargiui, išsekimui, tam tikrų kūno sričių skausmams, sunkumo jausmui skrandyje, sutelkite dėmesį į savo organizmą. Pažvelgę vidun, nenustebkite, jei vietoj būtinos gerųjų bakterijų pergalės prieš kenksmingus parazitus, atrasite tik kelis ir jau sunkiai besipriešinančius gerųjų bakterijų būrius. Visas kovos laukas bus okupuotas blogųjų bakterijų, o priešakyje iškelta lentelė: „Disbakteriozė“.
Įvairūs neigiami aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, fizinio krūvio stoka, netinkama mityba ir kitos blogybės naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Dėl tokių neigiamų veiksnių organizme kaupiasi šlakai ir toksinai, kurie susidaro pūvant neįsisavintiems maisto produktams. Galiausiai organizmas nebegali įsisavinti visų reikalingų medžiagų. Susidaro gana komiška situacija – bandome prisotinti savo organizmą įvairiais naudingais preparatais ar natūraliais vitaminų teikiančiais produktais, tačiau žarnynas nesugeba tinkamai viso to įsisavinti.
Taigi pirmiausia, ką reikėtų padaryti, - sumažinti blogųjų bakterijų skaičių, kad ir vėl žarnyno teritorija būtų atlaisvinta gerųjų būriams.

Metas organizmo valymui

Informacijos apie organizmo valymą šiandien galima gauti iš tiesų nemažai. Įvairūs informacijos šaltiniai Jus nuves prie sveikatingumo centrų, sanatorijų ar kitų organizmo valymo procedūras atliekančių įstaigų durų.
Apsilankius, pirmiausia turbūt bus pasiūlyta atlikti tam tikrus tyrimus. Nustačius nepavydėtiną situaciją, t.y. didžiulį organizmo terštumą, patarta, kurias procedūras tikslingiausia atlikti. Galbūt žarnyno plovimą natūraliu minerali¬niu vandeniu; kraujo valymą, naudojant vandenį ir kintamą elektros srovę; o gal ir sudėtingesnius ar net drastiškus valymo būdus, kurie pagerina žarnyno, kepenų ir inkstų veiklą.
Bus žadama, kad tokiu būdu išvalius organizmą, atsikratysite blogos savijautos bei kitų Jus kamuojančių negalavimų. Žinoma, mainais į pažadą, bus priminta, kad geriausia, jei šią procedūrą pakartosite.

Pagrindinės taisyklės

Nesvarbu, kurį organizmo valymo būdą pasirinktumėte – mechaninį ar fiziologinį – svarbiausia laikytis pagrindinių taisyklių. Prieš atliekant organizmo valymą, siūloma atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
- Sveikiems žmonėms organizmą valyti rekomenduojama – vieną, du kartus per metus (geriausia rudenį ir pavasarį).
- Organizmo valymo nereikėtų atlikti periodais, kai organizmas funkcionuoja neįprastu režimu: nėštumo metu, sergant ligomis (pvz., bronchine astma, hepatitu, meningitu, difterija, tuberkulioze, vėžiu ir pan.);
- Prieš atliekant organizmo valymą, siūloma pasikonsultuoti su tos srities specialistu.
- Svarbu pasirinkti individualų organizmo valymo būdą ir nepersistengti!

Švarus organizmas kasdien

Visgi, nereikia savęs apgaudinėti – organizmas kaip ir bet kuri mūsų aplinkos detalė reikalauja nuolatinės priežiūros; tik kasdienė „vidinė tvarka“ leis jaustis puikiai.
Pateikiamas vienas iš būdų, kaip vienas iš galimų pavyzdžių, padedančių nuolat išlaikyti organizmą švarų Jūsų pačių pastangomis, t.y. fiziologiniu būdu. Šią terapiją, o gal tikslingiau ją reikėtų vadinti, gyvenimo būdu, sudaro keli svarbūs terapijos elementai, kuriems reikėtų skirti vienodai dėmesio. Beje, tik ilgalaikis ir lygiavertis šių elementų derinimas gali iš tiesų pagerinti Jūsų organizmo veiklą, taip pat ir Jūsų savijautą.
Pastaba: žinoma, įvairių žalingų įpročių atsisakymas, padėtų sustiprinti šios terapijos teikiamą naudą. Tačiau tai jau Jūsų asmeninis sprendimas, kuriam mes neturime galios!

Pagrindiniai terapijos elementai

Pirmasis elementas: vanduo. Tai geriausias ir vienas pagrindinių or¬ganizmo valymo priemonių. Teigiama, kad kasdien reikėtų išgerti maždaug 1,5 - 2 litrus vandens. Taigi gerkite kasdien ir daug! Be to, nepamirškite, kad vanduo turi būti grynas (geriausia tiktų mineralinis negazuotas natūralus vanduo).

Antrasis elementas: tinkama mityba. Jūsų kasdieniame maisto racione turi vyrauti vaisiai ir daržovės. Itin svarbu, kad organizmas kasdien gautų daržovių, kuriose daug ląstelienos: kopūstų, salierų, špinatų, šparagų, bulvių, svogūnų, cikorijų, burokėlių, baklažanų ir pan.. Vaisiai taip pat turi daug žarnyno darbą aktyvinančios ląstelienos.
Ant Jūsų darbo stalo ar namuose esančio šaldytuvo magnetą su užrašu „Mano meilė Šokoladas“, turėtų pakeisti – „Nei dienos be Obuolio!“. Daug ląstelienos turi ne tik obuoliai, bet ir vynuogės, kriaušės, persikai, apelsinai, slyvos ir pan..
Kalbant apie maistą, svarbu atkreipti dėmesio, kad jame būtų kuo daugiau maisto skaidulų, kurios padeda pašalinti susikaupusias kenksmingas medžiagas. Žinoma, tai tampa vis sudėtingiau, nes mes labai greitai judame link (o gal jau ir jame esame) modifikuoto, perdirbto, nežinia kieno ir kur pagaminto maisto amžiaus.
Visgi išsigelbėti dar galime. Jei Jūs pasiruošę pradėti, pirmiausia keiskite baltąjį batoną į rupių miltų ar grūdais, sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis pagardintą duoną.
Norite greitai išvalyti organizmą natūraliu būdu? Štai jums patarimai: reikėtų prieš pusryčius suvalgyti džiovintų slyvų (100 g.), šviežių daržovių ar kviečių sėlenų. Kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos apskritai galėtų būti vadinamos organizmo „šluota“.
Kaip vartoti sėlenas, norint išvalyti organizmą? 1 šaukštą sėlenų užpilti 1 litru vandens (arba sulčių), ir išgerti. Patariama po to bent kelias valandas nieko nevalgyti, o per dieną papildomai išgerti dar 1-2 litrus vandens. Kviečių sėlenų galima taip pat dėti į įvairius įprastus kasdienius maisto produktus, pavyzdžiui, į sriubą, maltos mėsos patiekalus, mišraines – taip praturtinsite įprastą maistą skaidulomis.

Trečiasis elementas: žolelės, įvairios jų mikstūros. Senovėje nebuvo galimybių atlikti mechaniško organizmo valymo, tačiau mūsų senoliai puikiai mokėjo išnaudoti gamtos teikiamas gėrybes. Pamiršome, ar tiesiog nepasidomime, kaip panaudojant tam tikrų naudingų savybių turinčius augalus, galima išvalyti organizmą, nuraminti nervus ar tiesiog pamaloninti save įdomiu skoniu bei kvapu. Beje, natūralios priemonės pigesnės ir daug priimtinesnės bei naudingesnės mūsų organizmui nei vaistai.
Keli organizmo valymo būdai, pasitelkus gamtos lobius.
Žarnyno valymas
Erškėtuogių plaušeliai: erškėtuoges sumalti ir gerai pašutinti. Šios tyrės vartoti po ½ arbatinio šaukštelio prieš naktį (maždaug 2-3 val. po vakarienės). Augalinės skaidulos žarnyne išbrinksta ir slinkdamos išvalo žarnų sieneles.
Pelyno tinktūra ar užpilas: džiovintus karčiojo pelyno stiebelius susmulkinti ir kavamale sumalti į miltelius. Rytais prieš valgį užpilti 1/3 arbatinio šaukštelio miltelių ant liežuvio ir nuryti, užsigeriant 2-3 gurkšniais vandens. Kadangi pelynas labai kartus, miltelius lengviau nuryti nei gerti pelyno arbatą. Siūlomas toks šio organizmo valymo intervalas: organizmą valyti 12-14 dienų, padaryti 3-4 savaičių pertrauką ir vėl pakartoti.

Inkstų, lytinės sistemos ir kraujagyslių valymas
Krapų sėklų ir valerijono šaknų skystis: į stiklinį butelį sudėti 2 stiklines krapų sėklų ir 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų valerijono šaknų; užpilti 1 litru verdančio vandens ir apvyniojus pledu palaikyti maždaug parą tamsioje vietoje. Įdėti dvi stiklines medaus ir gerti po valgomąjį šaukštą 20 minučių prieš valgį 3 kartus dienoje.

Kepenų ir tulžies latakų valymas
Vaisių ir daržovių sultys: po 1 stiklinę citrinos sulčių ir karšto vandens mišinio bei po 0,5 stiklinės morkų, burokėlių ir agurkų sulčių gerti 3-5 kartus per dieną ar net dažniau. Šis valymas gali trukti nuo keleto dienų iki keleto savaičių.
Arbūzai ir melionai: 1-2 mėnesius 3-5 dienas gausiai valgyti arbūzų ir melionų. Kepenys lengviau atsikrato toksinų, pagreitėja tulžies nutekėjimas, netenkama kelių nereikalingų kilogramų.

Kraujo valymas
Žolių mišinys: sumaišyti po 100 g ramunėlių bei šlamučių žiedų, jonažolės žolės, beržo pumpurų ir žemuogių lapų; 400 ml verdančio vandens užpilti 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio termose; palaikius apie 8 val., perkošti. Gerti po 200 ml 2 kartus per dieną, prieš valgį.
Dilgėlių sultys: 100 ml dilgėlių sulčių sumaišyti su tokiu pat kiekiu obuolių sulčių ir išgerti likus 30 minučių iki pusryčių. Gydymo trukmė – 20 dienų. Po 10 dienų pertraukos galima pakartoti. Teigiama, kad tai labai efektyvus kraujo valymo būdas.

Organizmo būklei gerinti pabandykite – Artišokų gėrimą.
Artišokų gėrimas yra puikus įvairių kompleksinių sveikatos atgavimo ir stiprinimo programų pagrindas, kai gydomasi nuo cukrinio diabeto, žarnyno disbiozės (disbakteriozės), alergijos, kepenų ir tulžies pūslės susirgimų, cholecistito (tulžies takų uždegimo), gastrito (skrandžio uždegimo). Artišokų gėrimą patartina vartoti rengiantis kepenų ir inkstų chirurginiam gydymui, o taip pat ir pooperaciniu laikotarpiu.

Savybės:
• skatina tulžies gaminimąsi, riebalų virškinimą, švarina kepenis;
• mažina žalingą alkoholio toksinų poveikį kepenims;
• podagros atveju mažina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje;
• aterosklerozės atveju mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
• gerina virškinimą, normalizuoja žarnyno veiklą;
• tinka diabeto, podagros ir celiulito profilaktikai;
• šalina iš organizmo šlakus, druskas, padeda atsikratyti viršsvorio;
• apsaugo organizmą nuo ankstyvo senėjimo procesų;
• stimuliuoja organizmo imunitetą, aktyvindamas tarpląstelinį metabolizmą;
• gerina apetitą, nes veikia kaip aperityvas.
Artišokų gėrimą galite įsigyti VIVASAN salone.


Ketvirtas elementas: fizinis krūvis. Šio elemento įvedimas į kasdienio gyvenimo terapiją būtinas! Ir šie patarimai, aktualūs tiems, kurie jau pamiršo, ką reiškia pėsčiomis nueiti iki tam tikro punkto, kartais pasivažinėti dviračiu ar pabėgioti miško takeliu. Tik nesiteisinkite, kad neturite laiko, nesate pasiruošęs ir pan.. Ką Jūs kalbate? Ar negalėtumėte bent jau kartais pastatyti automobilį šiek tiek toliau nuo centre esančio tam tikro Jums reikalingo pastato? Ar 10 min. neieškoję vietos prie pat prekybos centro durų, palikti automobilį pačiame atokiausiame aikštelės kampe?
Taip, viskas prasideda itin paprastai – sudarykite sau kasdienius, kad ir trumpus maršrutus pėsčiomis. Vėliau galbūt susigundysite savaitgalio išvykomis su dviračiais ar pagaliau nueisite paplaukioti, o gal netgi tapsite sporto klubo lankytoju. Svarbiausia, neužsibrėžkite (ir ypač per prievartą!) iš anksto pernelyg didelių tikslų. Niekas nesiūlo Jums tapti sporto fanatiku (fanatizmas ateina palaipsniui), tiesiog pasistenkite, kad Jūsų kasdienis fizinis krūvis būtų bent jau virš minimumo kartelės.

Penktas elementas: geros emocinės būsenos palaikymas. Aplinka įtakoja kiekvieno iš mūsų gerą emocinę būseną. Kaip jau minėta straipsnio pradžioje – mes gyvename neigiamų veiksnių prisotintoje aplinkoje, kasdien kenčiame nuo įvairių neigiamų aplinkos veiksnių. Tačiau Jums siūlome į viską pažvelgti atvirkščiai: gera emocinė būsena sukuria teigiamą požiūrį ir formuoja aplinką.
Leiskite sau mėgautis, atsipalaiduoti, šypsotis! Kuo tai susiję su organizmo valymu? Susiję, dar ir kaip. Kiekviena Jūsų teigiama mintis, atpalaiduoja, ir, priešingai nei neigiamos emocijos, leidžia organizmui netrikdomai dirbti savo darbą.

Epilogas: penki elementai kasdien

Pasinaudokite patarimais ir įveskite visus siūlomos kasdienės terapijos penkis elementus – vandenį, tinkamą mitybą, natūralius lobius, fizinį krūvį ir gerą nuotaiką. Išsišluokite iš vidaus ne tik šiam kartui, kasdien skirkite organizmui bent dalį savo dėmesio. Ir nepamirškite, kad tvarkotės ne tik kasdien supančioje aplinkoje, bet ir savo viduje.

J. Žukauskaitė
 
Šaltinis

Velykiniai kiaušiniai iš džiovintų vaisių

 Produktai:
50g džiovintų bananų griežinėlių,
50g moliūgų sėklų,
125g maišytų džiovintų vaisių,
2v.š. citrinų sulčių,
2v.š. skysto medaus,
30g maltų migdolų.




Gaminimas
Bananus ir moliūgų sėklas sumalkite mėsmale. Iš visų produktų užminkyti tešlą. Iš šios tešlos šlapiomis rankomis formuokite kiaušinius, jų turėtų išeiti apie 12-14. Jei norite, apvoliokite juos skirtinguose "pabarstukuose" - maltuose riešutuose, kokosuose, aguonose.

 Skanaus!

Šaltinis

Natūralūs ir sintetiniai antioksidantai

Šiandien, norėdami pagerinti produktų kokybę ir apsaugoti juos nuo gedimo ilgesnį laiką, maisto gamintojai naudoja tam tikrus maisto priedus.

Dalinamės informacija apie pagrindinius maisto priedus.

Antioksidantai pailgina produktų vartojimo trukmę, apsaugo juos nuo gedimų ilgesnį laiką. Gedimus sukelia oksidacija (požymiai: riebalų apkartimas, produkto spalvos pasikeitimas) ir neleidžia toliau oksiduotis maisto produktams.

Antioksidantai gali būti ir sintetiniai, ir natūralūs.

Natūralūs antioksidantai

Askorbo rūgštis (E 300) ir jos junginiai askorbatai (E 301-302, E 315 -316) yra nekenksmingi ir slopina riebių produktų (sviesto, margarino, majonezo, aliejaus) riebalų rūgščių skilimo procesą.

Tokoferoliai (E 306 - E 309) pasižymi vitamino E savybėmis. Jie randami augaliniuose bei gyvuliniuose riebaluose.

Dažniausiai kaip puikūs antioksidantų šaltiniai yra naudojama kviečių ar kukurūzų gemalai, jų aliejai.

Sintetiniai antioksidantai

Butilhidroksianizolis, BHA (E 320) nevartojamas labai plačiai, nes patekęs į organizmą kaupiasi jo riebaliniame audinyje, pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Tai buvo nustatyta tiriant laboratorinius gyvūnus. Jis taip pat slopina imuninę sistemą,

Galatai (E 310 -312) pasižymi labai stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, bet taip pat yra toksiškos medžiagos, apie kurių vartojimą galima plačiai diskutuoti, nes jie pasižymi kancerogeniniu poveikiu, keičia kraujo fermentinę sudėtį ir sukelia ląstelių biocheminius pokyčius.

Viena kitą stiprinančiai veikiančios medžiagos atlieka ne tik antioksidantų, bet ir kitas funkcijas.

Citrinų rūgštis (E 330) ir jos druskos (E 331 - 333) taip pat veikia kaip daugiafunkcinis maisto priedas, jų koncentracija maisto produktuose nėra ribojama, nes tai yra natūrali medžiaga, išgaunama iš augalinių ir gyvūninių maisto produktų.

Vyno rūgštis (E 334) ir jos dariniai (E 335 - 337, E 354) veikia kaip antioksidantas, emulsiklis, skaidrinanti priemonė.

Šaltinis 

Kenksmingiausi, bet deja skaniausi produktai

Taip yra. Tai – kas skanu, lyg tyčia yra kenksminga. Nors pasiusk. Tik su branda ir pašlijusios sveikatos simptomais pradedam atsirinkti kiek sau galime leisti daryti nuodėmes.

 

Traškučiai

Tikra vaikų pagunda ir mamų nelaimė. Ir ne tik mamų. Neseniai teko matyti vaizdelį, kaip mažoje Vilniaus maisto produktų parduotuvėje apsipirkinėjo užsienio lietuvės. Tokios, kurios, regis nuo smarkesnio judesio subyrės. Jos buvo greičiausiai iš Amerikos. Bobulytės praėjo pro šviežių bandelių, skanių lietuviškų sūrelių skyrių. Kiek pašurmuliavusios bobutės nusipirko traškučių ir kokakolos.
Traškučiai, liaudyje vadinami čipsais - tai ypač aukštoje temperatūroje apkepinti bulvių ar kukurūzų gaminiai. Būta čia visokių teorijų: neva tai traškučiuose labai daug kancorageninių medžiagų. Mokslininkai iki šiol ginčijasi. Tačiau tiksliai žinoma, kad čia labai daug riebalų, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi. Taip pat čia per daug druskos bei kalorijų, nuo kurių tunkama, didėja kraujospūdis, pradeda kamuoti rėmuo. Čipsais neverta smaguriauti net retomis progomis. Dietologai rekomenduoja juos pamiršti. Gruzdintos bulvytės
Tai – čipsų pusseserės. Čia gausu vėžį sukeliančių medžiagų, druskos, riebalų, Jei tenka rinkis iš dviejų blogybių – čipsai ar gruzdintos bulvytės, geriau rinkitės antrąsias. Bet jas ragaukite nedažniau nei kartą per pusmetį.

Ryškiai rožinis kumpis

Įtartina. Ar jis natūralus, ar toks gali būti iš prigimties? Ne. Mėsos kombinate į kiaulienos gabalus suleidžiama vandens su nitratų druska bei įvairiais prieskoniais. Tada mėsa išbrinksta ir sveria du kartus daugiau nei prieš injekciją. Natūrali raumens struktūra suardoma, bet gaminys įgauna prekinę išvaizdą. Valgydami tokią produkciją suvartojame labai daug druskos. Rezultatai: patinimai, migrena, aukštas kraujospūdis. Jei negali gyventi be mėsos – tai suvalgyk porą plonų kumpio griežinėlių su riekele rupios duonos. 

Tirpi kava
Kaip ji gaminama? Iš pradžių išverdama labai stipri kava ir paskui ji išgarinama. Sausi likučiai paverčiami milteliais arba granulėmis. Priešingai nei pupelės, tirpi kava yra koncentratas. Joje yra labai daug kofeino ir todėl tokio gėrimo mėgėjai neturėtų stebėtis, kad padažnėja širdies ritmas, kamuoja skrandžio skausmai. Net jei ir labai norisi tokios kavos – nepiktnaudžiauk ir gerk ją tik kartą per savaitę.

Gazuoti gėrimai
Jie ruošiami paprastai: iš vandens, cukraus, dažų ir konservantų. Kai kuriuose gėrimuose yra ortofosforo rūgšties, kuri silpnina plaukus. Rudos spalvos gėrimuose gausu medžiagų, kurios tamsina dantis. Sako, kad kai kuriais garsių vardų gazuotais gėrimais žmonės valo unitazus – jie nušveičia viską. Ar dar norite rizikuoti savo sveikata? Na, jei labai labai – tai tik viena stikline per savaitę.

Kepinti žemės riešutai su druska
Natūralus produktas, bet sugadintas. Druska ir riebalai (o jų ir nekeptuose riešutuose nemažai) – blogas derinys. Kepant susidaro medžiagų, kurios slopina natūralų saiko jausmą, todėl tokių riešutėlių sulesame pusantro karto daugiau. Rezultatas – suapvalėjusi apatinė dalis. Jei labai juos mėgsti – saikingai pagardink salotas.

Greitai ruošiamos sriubos ir makaronai
Pirmiausiai išverdama sriuba, o paskui paruošiamas koncentratas, į kurį pridedama konservantų, dažų bei skonio stipriklių. Taip sukuriamas produktas, kuriame labai daug druskos, bei įvairiausių maisto priedų. Pavyzdžiui natrio gliutamato, kuris sustiprina mėsos skonį, bet vėliau nuo jo gali pradėti skaudėti galvą. Tokios sriubos kenkia skrandžiui ir nuo jų gali pradėti griaužti rėmuo. Greitai ruošiamos sriubos ir makaronai skirti žygiams su palapinėmis. Kitais atvejais jų vartoti neverta. 

Šaltinis 

Geros vakarienės taisyklės

Vakarienė – labiausiai ginčytinas maisto laikas. Madingų dietų šalininkai po šeštos valandos vakaro nebevalgo. Liaudies išmintis su jais sutinka: „Vakarienę atiduok priešui“. Dietologai ne tokie kategoriški: „Vakarienė turi būti lengva“. O štai australų mokslininkai tikina, kad vėlyvas šaldytuvo antpuolis – puiki priemonė kovojant su nemiga.


Nacionalinės tradicijos taip pat skiriasi. Anglosaksų šalyse vakarienė – tikras dietologo košmaras: salotos, mėsa, bulvės ir desertas. Tiesa, paprastai ji valgoma šeštą-septintą. Rūstieji skandinavai taip pat vakarieniauja sočiai, bet jų maistas lengvesnis, nes dažniausiai patiekiama tradicinė žuvis, o pats vakarienės laikas nukeltas arčiau penkių valandų.
Lotynų Amerikos gyventojai vakarieniauja labai vėlai, kartais net dešimtą valandą, bet jų meniu vyrauja daržovės ir ant grotelių kepta mėsa. Naudingiausia vakarienė – japonų: mažos porcijos ir nekaloringi patiekalai numalšina alkį bei suteikia organizmui galimybę pailsėti naktį.
Valgyti ar nevalgyti?
Kol merginos skundžiasi šaldytuvais (kuo arčiau vidurnaktis, tuo patrauklesnis jų turinys) ir dalijasi fantastiškais pasakojimais, kad talija gali sumažėti du kartus tik atsisakius vakarienės, gydytojai tikina: vakarienė yra naudinga ir atsisakyti jos net kenksminga. Dietologai ir gastroenterologai vieningi – vakarieniauti būtina, bet svarbu tai daryti saikingai. Tiesa, nedidelis niuansas: geriau visai nevalgyti, nei pavakarieniauti prastai, rašo medportal.ru.
Vakarienė – priešas
Jei vakare suvalgysite kone pusę dienos normos, jei valgysite keptą mėsą su bulvėmis ir salotomis su majonezu, o viską sukirtę desertui suvalgysite tortuką – geriau jau iškart šią vakarienę atiduoti priešui.
Blogiausi produktai vakarienei: kepta mėsa, bulvės, duona, pupos, kepiniai, saldumynai ir visi įmanomi saldieji gazuoti gėrimai. Beje, pastarieji nerekomenduojami ir per pusryčius.
Vakarienė – draugas
Reikėtų sėsti prie stalo keturias valandos prieš miegą ir suvalgyti ne daugiau dvidešimties procentų dienos kalorijų (paros norma suaugusiam žmogui, priklausomai nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių, svyruoja nuo 2500 iki 4500 kalorijų). Lėkštėje – neriebus, mažai kaloringas maistas, stiklinėje – nesaldus gėrimas be kofeino.
Vakarui geriausiai tinka tie produktai, kurie einant miegoti jau būna spėję emigruoti iš skrandžio į žarnyną.
Trumpiausiai, vieną dvi valandas, skrandyje užsilaiko pieno produktai, natūralūs jogurtai, nesotūs sultiniai, plakti kiaušiniai, omletai ir nesaldūs vaisiai (jei jie suvalgyti tuščiu skrandžiu).
Kiek ilgiau, nuo dviejų iki keturių valandų, skrandyje lieka žuvis, neriebi mėsa, ryžiai, virtos bulvės, saldūs vaisiai, daržovės (išskyrus ankštinius), salotos.
Ir ilgiausiai, daugiau nei keturias valandas, lieka kepta, riebi mėsa, riebi žuvis (silkė, skumbrė), pupos, visi įmanomi baltyminių (mėsa, žuvis, varškė) ir krakmolingų (duona, makaronai, košės, bulvės) produktų deriniai.
Taip pat reikia pastebėti, kad vakare prasčiau pasisavinami riebalai ir gyvuliniai baltymai, todėl geriau rinktis augalinius baltymus ir „teisingus“ angliavandenius su žemu hipoglikeminiu indeksu.
Taigi vakarienei tiks rūgštūs pieno produktai, žalios daržovės, virta ar kepta žuvis (mėsa), arba vietoj viso to – vaisiai.
Tiesa, gyvenime ne viskas taip paprasta. Pirma, ne visada pavyksta išvengti gastronominių pagundų vakarienės metu. Antra, daugumai žmonių vakarienė – vienintelė galimybė tinkamai pavalgyti per dieną. Ir galiausiai, maistas turi teikti pasitenkinimą, o ditirambai vakariniam kefyrui ar virtiems brokoliams retai kada būna nuoširdūs.
Ką reikia žinoti šeimininkei
Su lengva vakariene viskas paprasta. Vargu ar reikia smulkiai pasakoti, kaip virti košes ir gaminti daržovių salotas. Galima tik dar kartą priminti, kad majonezas – žmonijos priešas, o per ilgus šimtmečius salotoms prigalvota visokių kitokių pagardų.
Kur kas sudėtingiau pagaminti sveiką vakarienę tiems, kuriems tai vienintelė galimybė tinkamai pavalgyti. Suderinti savo pageidavimus, organizmo galimybes ir gyvenimo ritmą visai įmanoma - juk naudinga vakarienė nebūtinai yra vien salotų lapai. Pavyzdžiui, paprasta paruošti omletą su sūriu – tai puikus kalcio ir lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis. Omletas su jūros gėrybėmis ir pomidorais suteikia organizmui jodo, folio rūgšties ir kitų vertingų mikroelementų, o omletas su žalumynais – vitaminų šaltinis.
Jei skrandis ar namiškiai protestuoja prieš omletą ir reikalauja mėsos vakarienei, juos galima numaldyti pasiūlius neriebios mėsos (vištienos, triušienos, kalakutienos).
Svarbiausia, prie mėsos nepatiekti tradicinės košės ar makaronų – kartu jie ilgai liks skrandyje. Auksinė mėsiškos vakarienės taisyklė skelbia: jei meniu įrašyta mėsa, garnyrui reikia rinktis daržoves, išskyrus pupas ir bulves.
Reikia pasakyti, kad vakarienei svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir nuotaika, su kuria valgoma. Net skaniausias valgis apkars, jei suvalgysime jį su kaltės jausmu dėl papildomų dešimties kalorijų. O štai nedidelis kąsnelis geidžiamo, bet kenksmingo produkto nepakenks, jei tik jis tikrai nedidelis ir suvalgytas be sąžinės graužaties.
Salotos „Paukštelis“
Reikės: virtos vištos ar kalakuto, šviežio agurko, kiaušinio, salotų lapų ir trupučio tarkuotų obuolių. Paukšteną supjaustome juostelėmis, visa kita – kubeliais. Pagardiname balzaminiu actu su alyvų aliejumi.
Triušiena
Supjaustyti triušieną vidutinio dydžio gabaliukais, pridėti česnako, pasūdyti, pabarstyti pipirais, lauro lapais, juodaisiais pipirais. Ant mėsos papjaustyti žiedais supjaustytų svogūnų ir morkų, taip pat saliero, dar – šaukštą grietinės, pomidorų padažo ar supjaustytų pomidorų. Užpilti 2/3 vandens ir kepti stipriai įkaitintoje orkaitėje keturiasdešimt-penkiasdešimt minučių.
Šaltinis

Sveikos vištienos salotos

Reikės:

1/2 virtos vištos filė
3 marinuoti agurkai
1 saldžioji paprika
200 g salotų
2 šaukštai sojų padažo
1 šaukštas krienų arba garstyčių
2 šaukštai natūralaus jogurto
1 šaukštelis citrinos sulčių
petražolių
pipirų

Gaminimas:

Kubeliais supjaustykite vištieną, agurkus ir paprikas, sumaišykite su pipirais, sojų padažu ir citrinos sultimis. Į salotinę sudėkite suplėšytas salotas, ant jų vištienos salotas. Viską užpilkite jogurtu, sumaišytu  su krienais arba garstyčiomis. Papuoškite petražolėmis.
Skanaus! :)

Maisto priedai - E kodai

Daugiau E kodų rasite čia: http://www.maistogidas.lt/?mp=16

Kodas	Pavadinimas	Funkcija
E100	Kurkuminas	Dažiklis
E101	Riboflavinas, Riboflavin-5’-fosfatas	Dažiklis
E102	Tartrazinas	Dažiklis
E104	Chinolino geltonasis	Dažiklis
E110	Saulėlydžio geltonasis FCF	Dažiklis
E120	Kochinelas, karmino rūgštis, karminas	Dažiklis
E122	Azorubinas, karmosinas	Dažiklis
E123	Amarantas	Dažiklis
E124	Ponso 4R, Kochinelas raudonasis A	Dažiklis
E127	Eritrozinas	Dažiklis
E128	Raudonasis 2G	Dažiklis
E129	Alura raudonasis AC	Dažiklis
E131	Patent mėlynasis V	Dažiklis
E132	Indigotinas, indigokarminas	Dažiklis
E133	Briliantinis mėlynasis FCF	Dažiklis
E140	Chlorofilai, Chlorofilinai	Dažiklis
E141	Chlorofilų vario kompleksai	Dažiklis
E142	Žaliasis S	Dažiklis
E150	Karamelė	Dažiklis
E151	Briliantinis juodasis BN, juodasis PN	Dažiklis
E153	Augalinė anglis	Dažiklis
E154	Rudasis FK	Dažiklis
E155	Rudasis HT	Dažiklis
E160a	Karotenų mišinys, Beta karotenas	Dažiklis
E160b	Anatas, biksinas, norbiksinas	Dažiklis
E160c	Paprikų ekstraktas, kapsantinas, kapsorubinas	Dažiklis
E160d	Likopenas	Dažiklis
E160e	Beta-apo-8’-karotenalis (C 30)	Dažiklis
E160f	Beta-apo-8’-karoteno rūgšties etilesteris (C 30)	Dažiklis
E161b	Luteinas	Dažiklis
E161g	Kantaksantinas	Dažiklis
E162	Burokėlių raudonasis, betaninas	Dažiklis
E163	Antocianinai	Dažiklis

Morkų sultys – nauda augančiam vaiko organizmui

Morkų sultys pasaulyje žinomos jau nuo senų senovės. Dar 2000 m. pr. Kr. morkų auginimas buvo aprašomas egiptiečių papirusuose. Vėliau morkos, įvairūs jų gaminiai buvo aprašinėjami daugiausia to meto medikų raštuose kaip vertinga kasdienio raciono dalis, o mūsų močiutės dar ir šiandien ragina gerti morkų sultis „kad akys būtų žvitrios kaip zuikio“.

Kuo morkų sultys naudingos jūsų vaikui ir jums patiems?

Pirmiausia – tai vienas turtingiausių vitamino A šaltinių. Jau nuo seno žinoma, kad vitaminas A itin naudingas akims – jei gersite morkų sultis kasdien, iš jų gaunamas vitaminas A ne tik gali apsaugoti akis nuo ligų, bet ir pagerinti regėjimą, išgydyti silpnus regėjimo defektus. Be to, vitaminas A padeda stiprinti imunitetą, o tai labai svarbu augančiam organizmui.
Vitaminas naudingas ir odai – ji bus švelnesnė, vitaminas A maitina odą, padėdamas išsaugoti jos elastingumą. Morkų sultyse, kaip ir pačiose morkose, gausu beta-karotino – būtent iš jo mūsų organizmas ir „pasigamina“ vitaminą A. Vis dėl to, jei vitamino A dėl per gausaus vartojimo galima perdozuoti, tai neįmanoma beta-karotino atveju, kadangi pats organizmas reguliuoja jo kiekį Beta-karotinas yra stiprus antioksidantas, o tai reiškia, kad jis padeda išvalyti organizmą nuo kenksmingų medžiagų.
Daug šios medžiagos turinčių morkų sulčių buteliukas kasdien pagerins odos būklę, viso organizmo sveikatingumą. Ne gana to, morkų sultyse esančios medžiagos pagerina odos struktūrą, ir gali būti itin efektyvios gydant įtrūkimus ar nelygumus. Morkų sultys turi ne mažai B grupės vitaminų, vitamino E ir C bei kalio. B vitaminai kelia nuotaiką, padeda susikaupti. E vitaminas puikiai valo organizmą, stiprina jo atsparumą bakterijoms, netgi stabdo vėžinių ląstelių dalijimąsi. Kalis padeda sureguliuoti skysčių balansą, cholesterolio kiekį kraujyje. Vitaminas C nuo seno žinomas kaip naudingas visai organizmo veiklai, jo žmogui reikia kasdien, nes šio vitamino mūsų organizmas nekaupia. Kiekvienam suaugusiajam yra būtinos šios medžiagos, tačiau dar svarbesnės jos yra augančiam organizmui.
Vadinasi, kasdienis morkų sulčių vartojimas padeda sustiprinti vaiko imuninę sistemą, sureguliuoti virškinimą ir medžiagų apykaitą, sustiprinti regėjimą, susikaupti mokykloje ar darželyje ir t.t. Ir nesakykite, jog jūsų atžala nenori gerti morkų sulčių – šiandien parduotuvėse tikrai galite rasti ne mažai įvairių sulčių mišinių. Itin skanūs ir naudingi gėrimai – morkų ir obuolių, morkų ir apelsinų, kriaušių, persikų, aviečių, žemuogių, bananų ir kitos sultys.
Na ir paskutinis argumentas – morkų sultys yra natūralus produktas. Tai ne sintetinis vaistas ar vitaminas, o gamtos dovanojama apsauga organizmu.Taigi rūpinkitės savo vaikų ir savo šeimos sveikata – skirkite dėmesio savo kasdieniam racionui, nes tai yra patikimiausias ir paprasčiausias sveikatingumo užtikrinimo kelias.

Šaltinis

Mulkinamiems vartotojams – dvi savaitės išpirkti prekes „be E“

Po dviejų savaičių pirkėjai galės labiau pasitikėti užrašais ant maisto produktų - teiginiai apie E priedų buvimą turės būti pagrįsti laboratoriniais tyrimais.

Nuo šiandien Lietuvos parduotuvėse turėjo išnykti produktai su užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“, jeigu jie nepagrįsti laboratoriniais tyrimais. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) terminą pratęs iki balandžio 15 dienos. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad dėl pateikto didelio maisto produktų mėginių laboratoriniams tyrimams kiekio Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nepajėgus laiku atlikti visų tyrimų. Gausiais prašymais suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį VMVT užplūdo ir maisto produktų gamintojai.
„Tai rodo, kad vartotojų mulkinimo mastas buvo didžiulis“, - „Lietuvos žinioms“ teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečulienė. - Mes, vartotojai, mokame pinigus ir turime teisę žinoti, ką perkame ir ką valgome. Juk mūsų skrandžiai - ne konteineriai, kad į juos galėtume kimšti ką papuola.“
Neženklins, kad būtų ramiau
2010-aisiais maisto produktų mėsos kategorijoje „Lietuvos metų gaminio“ titulą pelniusios „Samsoniuko“ vaikiškos dešrelės „Sąžiningai be E“ jau nuo vakar prekybos tinkluose parduodamos be šios nuorodos. „Tikrai į šias dešreles nedėjome pridėtinių cheminių medžiagų, žymimų „E“ raidėmis. Tai patvirtino laboratoriniai tyrimai ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Tačiau įvertinę Lietuvoje susidariusią situaciją, nusprendėme nuimti šią etiketę. Nenorime veltis į nereikalingą intrigą“, - LŽ paaiškino UAB „Samsonas“ komercijos direktorius Rimas Frizinskas.
Jis tikino, kad šias dešreles kūrė kartu su partneriais Vokietijoje, norėdami įrodyti, jog produktą galima pagaminti produktą nesinaudojant tomis technologijomis, kai į mėsos produktą iš antrinių šaltinių įvedami nitratai ir nitritai. Todėl šių dešrelių ir galiojimo laikas tik 8 paros net šaldytuve, nes jų sudėtyje nėra priedų, prailginančių galiojimo laiką, ir kaina didesnė - net 34 litai už kilogramą.
„Bet, kaip žinote, mononatrio gliutamato E621 yra jau žalioje mėsoje, jis fiziologiškai pasigamina gyvulio organizme. Todėl kaip galima tvirtinti, kad jo nėra? - klausė R.Frizinskas ir pridūrė: - Tačiau mes jo į produktus nededame.“

„Samsono“ komercijos direktorius nesijaudina, kad dalį etikečių teks išmesti. „Tai nesvarbu, tiesiog įrodėme sau ir vartotojams, kad galima pagaminti dešreles nededant priedų su „E“. Mes pirkėjų neklaidinome. Manau, kad iš tikrųjų nereikia ir negalima rašyti, esą produktai yra be „E“, - sakė R.Frizinskas.
Blogas lietuvių išradimas
VMVT visus praėjusius metus tyrė maisto produktus, pažymėtus etiketėmis „Be E“ ir panašius, ir nustatė, kad dauguma jų klaidina vartotojus ir neatitinka tikrovės. „Gamintojai deklaruoja - „Be jokių E“, bet atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad „E“ yra. Daugiausia klaidinančių nuorodų nustatyta ant mėsos, duonos produktų etikečių. Ypač daug įvairiausių „E“ - prieskonių mišiniuose, kurie, kaip žinoma, patenka į kitus produktus“, - tvirtino VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Ji pabrėžė, kad ir teisės aktai neleidžia žymėti maisto produktų klaidinančiais teiginiais. Lietuvos higienos norma nurodo, kad ženklinimas ir jo būdai neturi klaidinti pirkėjų dėl maisto produktų charakteristikų, priskirto poveikio ar savybių, kurių jie iš tikrųjų neturi. Tai numato ir 2006 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Klaidinti vartotojus draudžia ir Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas.
I.Pečiulienė įsitikinus, kad gamintojai turėtų rašyti, ne kokių priedų produktuose nėra, bet kokių yra ir koks jų poveikis žmogaus sveikatai. „Maisto priedai nėra nekaltas dalykas, tai cheminė medžiaga ir jos vartojimas turi būti labai apgalvotas ir pagrįstas. Produkto etiketėje vartotojas turi matyti, iš ko produktas pagamintas. Pavyzdžiui, gaiviuosiuose gėrimuose, kuriuos ypač mėgsta vaikai, privaloma nurodyti ne tik juose esančius saldiklius ir dažiklius, bet ir apie jų galimą poveikį, tai yra, kad jie sukelia vaikų hiperaktyvumą“, - sakė gydytoja.
VMVT duomenimis, 80 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių ženklinti maisto produktus etiketėmis „Be E“ ir panašiomis nėra populiaru. Tačiau 20 proc. valstybių, daugiausia Rytų Europos, tai praktikuojama. „Manau, blogas ir netoleruotinas lietuvių išradimas pasirodė patrauklus ir išplito“, - svarstė I.Pečiulienė.
Užplūdo su prašymais
VMVT kovo mėnesio viduryje nustačius dviejų savaičių terminą, per kurį gamintojai turėjo įrodyti etiketėse skelbiamų teiginių pagrįstumą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą užplūdo maisto produktų gamintojai. Instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė LŽ prisipažino, kad tokio antplūdžio per savo karjerą neprisimena.
„Duonos, mėsos, nealkoholinių gėrimų gamintojai kreipiasi šimtais. Mes atliekame ir įvežamų maisto produktų kontrolę, todėl toks Lietuvos gamintojų savikontrolės tyrimų padidėjimas sukėlė problemų. Mobilizavome visus darbuotojus, aparatūra dirba ir naktimis“, - LŽ pasakojo S.Ščeponavičienė.
Gamintojai į institutą pristato produktus ir žaliavas, iš kurių jie pagaminti ir prašo ištirti, ar juose esama vienų ar kitų maisto priedų. Šie tyrimai mokami. S.Ščeponavičienė atkreipė dėmesį, kad tokie savikontrolės tyrimai gali būti atliekami ir kitose akredituotose ES laboratorijose, tiesa, ten jų kaina būtų didesnė.
Ji teigė, kad „E“ priedų maisto pristatytuose produktuose randama, tik nesiryžo prognozuoti, ar po dviejų savaičių iš parduotuvių išnyks etiketės „be E“ ar patys „E“ priedai produktuose. „Žinoma, galima produktus tobulinti, nevartoti kokių nors priedų grupės ar kitaip gerinti jo savybes ir teigti, kad jis yra išskirtinis, prioritetinis kitų produktų atžvilgiu. Bet sakyti, kad produktas yra visiškai „be jokių E“, manyčiau būtų neteisinga“, - sakė S.Ščeponavičienė.
Privalės pagrįsti tyrimais
Nuo balandžio 15 dienos maisto produktų gamintojai, kurie maisto produktų ženklinime vartoja teiginius „Be konservantų“, „Be E“, „Be E 621“, „Be jokių E“, „Be maisto priedų“ ir pan., privalės pagrįsti maisto priedų nebuvimą maisto produkto sudėtinėse žaliavose bei galutiniame maisto produkte ir pateikti atliktų savikontrolės laboratorinių tyrimų protokolų kopijas.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės ir turgaviečių individualūs prekiautojai, turintys verslo liudijimus arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymas, po balandžio 15 dienos priimdami maisto produktus, kurių ženklinime vartojami minėti teiginiai, turės reikalauti iš maisto produktų gamintojų šių teiginių pagrįstumą patvirtinančių laboratorinių tyrimų protokolų kopijų.

Šaltinis 

Sveikuolis D.Kepenis apie sveiką gyvenseną

Kaip gyventi ilgai ir išlikti sveikam? Nuo ko pradėti sveikuolio kelią? Ar visiems tinka vienodas maistas? Kaip atsikratyti antsvorio? Į šiuos ir daug kitų skaitytojų klausimų DELFI konferencijoje atsakė Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.

Sveikuolio nuomone, sveikos mitybos auksinės taisyklės - tai pirmiausia saikas, po to įvairovė, gerai sukramtytas, suderintas, sveikai pagamintas maistas. O norint pradėti gyventi nedraugaujant su ligomis, o draugaujant su savo kūnu ir dvasia, pirmiausia reikia pakeisti mąstymą. Nes Sveikuolis yra kūno, sielos ir dvasios harmonijos būsena.

• Ką manote apie užgriuvusią maniją ir vos ne madą visus produktus tikrinti ir rinktis vien tik pagal E priedų nebuvimą? Ar visi E priedai tokie kenksmingi? Kokia yra sveikos mitybos formulė? (Aleksas)

D.Kepenis:
SVEIKI, gerbiami DELFI skaitytojai,

Sveikos mitybos auksinės taisyklės - tai pirmiausia saikas, po to įvairovė, gerai sukramtytas maistas, suderintas, sveikai pagamintas (nesudegintas, neperrūkytas, nekonservuotas). O dėl E - verta patikrinti, kokie priedai patenka į kancerogeninių sąrašą.
Nes E priedų yra įvairių: ir visai vartotinų priedų, ir, žinoma, kenksmingų. Tačiau jei įmanoma išvengti tų priedų, tai vartokite galimai neperdirbtą natūralų maistą.

• Aš turiu didelį antsvorį, jokios dietos nepadeda, dirbu fizinį darbą bet ir tai nepadeda, padėkite man normalizuoti svorį. (Vika)

D.Kepenis: Pirmiausia reikia pasiruošti tai daryti kompleksiškai, fiziniame, protiniame, emociniame, dvasiniame lygmenyje, kiekviename iš jų yra savotiški poveikio būdai.

• Noriu jūsų paklausti, kokia jūsų nuomonė apie genetiškai modifikuotus produktus? Kodėl jie Lietuvoje parduodami? Kodėl nežymimi specialiomis etiketėmis? Kodėl Lietuvos visuomenė taip prastai informuota apie GM produktus? (Gintė)

D.Kepenis: Tokių KODĖL ir aš galėčiau užduoti dar ne vieną.

Kaip kalbėjau, kad Lietuvoje nėra sveikatos sistemos, o tik prastai veikianti gydymo sistema, ir tai taip pat turėjau mintyje. Žinoma, šie produktai tikrai gerokai prastesni už ekologiškus.

• Pasakykit, prašau, ar sveikai gyvenant galima išvengti senatvinės silpnaprotystės, ar čia jau niekas nuo to neapsaugotas? Turiu visai nukvakusį giminaitį, kuris jau kelerius metus bendrauja su nykštukais, aišku, jam gal ir linksma, bet mums - nelabai... Bijau, kad ir manęs tas pats laukia. (Jolita)

D.Kepenis: Anksčiau Alzheimerį vadindavo skleroze arba kraujagyslių užkalkėjimu. Šito galima išvengti sveikai gyvenant.

• Kaip taisyklingai reikėtų pradėti sveikai maitintis, ar ryžtis ir tai mėginti iškart, ar keisti įpročius po truputį? (Eglužė)

D.Kepenis: Jei bent vieną mėnesį paskirtumėte savo mitybai - užsirašytumėte visą suvalgytą maistą, kada, kiek, ko ir kaip valgėte, įvertintumėte savo medžiagų apykaitos tipą, imtumėte vartoti labai įvairų maistą, kramtytumėte jį dvigubai ilgiau nei esate įpratę, derintumėte jį pagal taisykles, pastudijuotumėte literatūrą, ir t.t. - to tikrai pakaktų, kad visam gyvenimui suformuotumėte teisingus įgūdžius.

• Gal jūs galite pasakyti, kodėl mano organizmas prašyte prašosi pieno produktų, ypatingai sūrio? (Simona)

D.Kepenis: Natūralu, kad žmonėms įvairiais gyvenimo tarpsniais atsiranda įvairūs netikėti potraukiai įvairioms maisto rūšims, ypač tai pasakytina apie žmones, kurie staiga pakeitė gyvenimo būdą ar šiaip kas atsitiko. Žinau ne vieną žmogų, kuris senatvėje netikėtai pamėgo pieno produktus. Iššifruoti šitą pojūtį galima ir klaidingai, todėl verta stebėti save ilgiau ir lyginti savo būsenas, jei gerėja, tai puiku, jei ne - tai blogai save išgirdote. Kad teisingai save girdėtum, reikia turėti švarų organizmą.

• Manau, tikrai žinote Genadijų Malachovą. Ką Jūs manote apie jo aprašytus organizmo valymo metodus? (Viktorija)

D.Kepenis: Negirdėjau nė vieno blogo atsiliepimo.

• Ar vėžys išgydomas? (Arnas)

D.Kepenis: Yra knyga tokiu pat pavadinimu, kaip jūsų klausimas, paskaitykite ją. Antra vertus, anglai turi posakį: "Nėra nepagydomų ligų, yra nepagydomi žmonės".

• Daug kalbama apie maisto derinimą, pvz. kad mėsa netinka su bulvėmis ir panašiai. Bet jei lietuvių maistas nuo senovės pagrinde buvo mėsa, bulvės ir daržovės, ar tinka mums tokie patarimai? Gal tai labiau skirta Viduržiemio jūros pakrantės gyventojams? Ačiū (Maistas)

D.Kepenis: Deja, kai šnekame apie tradicijas, prisimename nepilną šimtmetį, o kas buvo prieš 500 metų - nežinome. Kita vertus, daugybė psichosomatinių ligų ir antsvorio problemų puikiai sprendžiasi vien maisto derinimu.

• Jei dabar nuvažiuočiau į jūsų sveikatingumo mokyklą Palangoje, reikėtų maudytis jūroje pagal jūsų programą. Bijau, kad neištversiu. (Zulka)

D.Kepenis: Tokių kaip Jūs mačiau šimtus. Tai ypač dėkingi žmonės, nes jie ypatingai būna patenkinti, įveikę savo silpnybes ir ištežimą.

• Sveiki, Dainiau. Norėjau paklausti, kaip manote, ar visas ligas galima bandyti įveikti be tų cheminių vaistų, kur mums vis išrašo pundais? (Oželytė)

D.Kepenis: Deja, ne visas. Būna krizių, kai laukti negalima nei minutės. Bet taip būna gal 20-30 proc. visų ligų atvejų. Drąsiai tvirtinu, kad kraujospūdžio, kvėpavimo, virškinimo, širdies kraujagyslių, ir visų populiariausių ligų gydymui vaistų suvartojame tris kartus daugiau nei jų pakaktų.

• Gal galėtumėte patarti, kaip man gyventi be vidurius laisvinančių vaistų. Gydytojai nieko "apčiuopiamo" nepasako: siūlo derinti maistą, valgyti daugiau grubaus maisto. Aš manau, kad čia ne tik maistas kaltas, nes jeigu taip būtų, tai visiems žmonėms taip nutiktų. Man 35 m. (Lida)

D.Kepenis: Jei kasdien fiziškai pajudėtumėt, pasivaikščiotumėt, paplaukiotumėt, dviračiu pavažiuotumėt ir bent mėnesį pasimaitintumėt vegetariškai - užmirštumėt savo vidurių užkietėjimą.

• Krizė, krizė, gal nuo jo ir roto virusas dabar padaugėja, kad perka maistą pigesnį. Kas pigu tas nesveika? :) (Virusas)

D.Kepenis: Turguje maistas nėra pats brangiausias, nors dažnai ten labiausiai ekologiškas. Kita vertus, pigus parduotuvių maistas labai dažnai yra neekologiškas.

• Laba diena, norėčiau pasiteirauti apie maisto derinimo pagrindines taisykles, o taip pat gal galite nurodyti ir internetinius šaltinius, kuriuose rasčiau tokios informacijos, nes geros, susistemintos jos internete yra nedaug. Ačiū. (Vilija)

D.Kepenis: Paieškos sistemose surinkite žodžius: maisto derinimas įvairiomis kalbomis, ir rasite išsamius atsakymus. O pradėkite praktiškai atskirdami mėsą nuo duonos ir nuo bulvių, vietoj jų naudokite daržoves, pieną nuo bandelių, nevartokite vienu metu daug baltymų - mėsos, pieno produktų, žuvies iš karto, ir t.t.

• Sveiki. Nuo ko reiktų pradėti eiliniam aptukusiam piliečiui, kuris dirba bent 10 valandų sėdimą darbą, visą dieną gyvas tik kava su bile kokia bandele, o vakare prisiryja iki vos nurėpliojimo prie lovos bei stresą dar nuplauna vienu kitu grameliu... Ir nori būti sveikuoliu? Nuo ko pradėti? Gi negali visko iš karto atsisakyti ir kardinaliai pasikeisti? Ačiū (Alius)

D.Kepenis: Tikrai realus ir aktualus daugybei Lietuvos gyventojų klausimas. Jis nepaprastas. Tai yra valstybinės reikšmės klausimas. Kadangi tautiečių sveikatos lygis vis labiau smunka, atsparumas ligoms mažėja ir pinigų gydymui vis labiau trūksta. Sveikatos ministerija, viską metusi, jau nuo šiandien turi pradėti šitą klausimą spręsti. Ir prisiminti Nacionalinės sveikatos koncepciją, priimtą Pirmojo Seimo, kurioje buvo nurodyta įkurti sveikatos centrus, kurie per 18 metų taip ir neatsirado...

• Žmonės, pabuvę Jūsų sveikatingumo mokykloje, per trumpą laiką numeta nemažai svorio. Ar jūs manote, kad tai yra sveika organizmui? (Jolanta)

D.Kepenis: Tikrai neverta greitai mesti svorį. Per mėnesį reikia planuoti 2-3 kilogramus, priklausomai nuo Jūsų turimo antsvorio. O Sveikatos mokykloje žmonės visiškai nebadauja, svoris krenta dėl didelio fizinio aktyvumo ir subalansuoto maisto.

• Laba diena. Aš buvau Sveikuoliu mokykloj 2008 m žiemą. Man labai patiko. Dabar stengiuosi ne viska valgyt. Prisimenu, kaip pirmą kartą reikėjo įlįst į šaltą jūrą! Bet dabar, koks oras bebūtų, aš galiu maudytis jūroje. Mano pažįstama irgi buvo pas jus ir mes vėl norim! Ačiū jums! (Janka)

D.Kepenis: Ir Jums ačiū už gerus žodžius, visi sveikuoliai yra tarsi dvasiniai giminės, susitikti su jais visuomet ir visur malonu.

• Ar jūs nematot, kad krizės laikotarpiu reikėtų padaryt nemokamas skrandžio užrišimo operacijas? (Donatas)

D.Kepenis: Į juokingą klausimą juokais ir atsakau: nuo visų gyvenimo bėdų nepersirišime:)

• Laba diena, norėjau paklausti, kaip manote, ar visiems galima (T.y.) nekenksminga maudytis lediniame vandenyje, kaip Jūs ten darote savo mokykloje Palangoje žiemą vasarą? Mano mama vis ketina važiuoti, bet baiminasi skaudančių sąnarių, kad visai bus blogai. Ką galėtumėte patarti? (Dar ne Ruonis)

D.Kepenis: Pirmiausia, amerikiečių mokslininkai jau seniai yra paskelbę, kad skaudančius sąnarius ypač gerai veikia trumpalaikis šaltis ir jie gerai jaučiasi žiemą. Palangos sveikatos mokykla sako, kad puikiausias būdas būti atspariems peršalimui yra šaltas dušas, po kurio 12 val. negresia jokios peršalimo ligos. O į ledinę eketę siūlom pasinerti bent kartą gyvenime, kad išnyktų baimė ne tik šaltam vandeniui, bet ir daugybei kitų gyvenimo negandų.
Nes GYVENIMO BAIMĖ ir įvairios fobijos yra vienas iš didžiausių depresijų šaltinių.

• Koks Jūsų požiūris į mitybą pagal kraujo grupes, Ajurvedą, maisto netoleravimo testą? (Viola)

D.Kepenis: Dėl Ajurvedos, jeigu ją pateikia specialistai, neturiu jokių abejonių, tinka vienareikšmiškai. Dėl maisto, pagal kraujo grupes, girdime, kad tai nemoksliška, nors nežinau nei vieno atvejo, kad būtų pakenkę. O maisto netoleravimo testas - taip pat niekam nekenkia (ypač tinka turtingiems tinginiams). Šio testo esmė - trim ketvirtadaliams Lietuvos gyventojų labiausiai netinka tas maistas, kurį jie labiausiai mėgsta:), ypač pienas su bandelėmis.

• Sveiki. Ar, Jūsų manymu, yra visiems žmonėms bendras receptas, kaip sveikai maitintis? Ar visi gali valgyti vienodą maistą? Ačiū (Inga)

D.Kepenis: Žinoma, kad NE. Nėra vienodo visiems tinkančio maisto. Bet daržovės, vaisiai, neperdirbti grūdai tikrai neturėtų niekam pakenkti, ypač jei vartojami saikingai ir palaikoma jų įvairovė.

• Ką Jūs manote apie vegetarizmą? Kuo gerai, kuo blogai? Į ką reiktų atkreipti dėmesį vegetarui? Ačiū. (Rūta)

D.Kepenis: Drąsiai galima pasakyti, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų keletą mėnesių tikrai verta pabūti vegetarais, kol apsivalys savo organizmą nuo užrūgštinusių organizmą gyvulinių baltymų. O vėliau, išsiaiškinus savo medžiagų apykaitos tipą, pasirinkti, ar verta tęsti, ar galima retsykiais vartoti mėsą ir kitus gyvulinius baltyminius produktus.

• Mielas Dainiau, yra šimtai knygų apie dietas, dažnai jos prieštarauja viena kitai, o tūkstančiai moterų kankinasi, bandydamos numesti svorį. Koks būtų Jūsų receptas? (Rimutė)

D.Kepenis: Tikrai yra daugybė būdų, kurie tiko juos išbandžiusiems, tačiau, ar tiks Jums, sunku pasakyti, neatsakius į daugybę klausimų: amžius, lytis, medžiagų apykaita, funkcinė būsena, gyvenimo patirtis, ir t.t.
Pažangiųjų specialistų nuomone, ir aš su jais sutinku, jokių laikinų dietų nereikia. Būtinas nuosaikus, harmoningas visų gyvenimo sričių - tarp jų ir mitybos) sutvarkymas. Tačiau pereiti į tą harmoningą gyvenimą yra keli etapai: pradžioje - sunkus ir griežtas, vėliau - vis lengvėjantis ir švelnėjantis, kol ilgainiui tai tampa gyvenimo būdu.

• Kaip Jūs vertintumėte organizmo valymą kepenų, žarnyno, kitų organų natūraliais būdais, pvz., klizmavimu, sultimis, maisto derinimu. Kaip vertinate netradicinės medicinos atstovų veiklą, tokių kaip Michalas Tombakas arba Šeltonas? (Josif)

D.Kepenis: Organizmo valymas yra puikus geros savijautos palaikymo būdas. Tačiau galite rasti daugybę įvairiausių patarimų, kaip valyti, tarp jų ir labai drastiškų, kurie baigiasi didelėmis problemomis. Minėti autoriai tikrai yra subalansuoto ir logiško organizmo priežiūros propaguotojai. Geriausia, žinoma, neteršti organizmo, o valyti galima elementariai prakaituojant, pasninkaujant (pavyzdžiui, puikus metas prieš Velykas, prieš Kalėdas), vartojant ekologišką maistą. Jūsų minėti organizmo valymo būdai taip pat tinkamai, jei atliekami pagal taisykles.

• Gerbiamas Dainiau, ką daryti, kai norisi sveikai gyventi, bet vis nėra laiko? Ar tikroji priežastis čia yra visgi tinginystė?... (Norėčiau būti sveikuolė)

D.Kepenis: Visų pirma - tinginystė ir valios trūkumas. O toliau seka - žinių stoka, sunkumų, kurie laukia pradžioje, baimė ir nesuvokimas, kad pirmiausia reikia pakeisti mąstymą. Suvokimas, kad nėra sveiko ar nesveiko gyvenimo, o tik žmoniškas ar nežmoniškas gyvenimas yra svarbiausias.

• Laba diena, Jūsų padedama mano sesuo tapo vegane. Ankščiau, kai viską valgė, ji buvo normali moteris, linksma, rausvais skruostais. Dabar gi po visų tų gyvenimo meno stovyklų ji pasidarė raukšlėta, pilku veidu, amžinai žiovauja. Prašau atsakyti, ar tai ir yra sveikas gyvenimo būdas. Ačiū (Ramunė)

D.Kepenis: Aš neorganizuoju gyvenimo meno stovyklų, o Sveikatos mokyklos lankytojai, kurių jau yra per 30 tūkst., nemokomi drastiškų priemonių: badavimo, ar kitų savęs kankinimo būdų. Harmoninga programa, kuri nukreipta visam gyvenimui, o ne tiktai savaitiniams epizodams, suteikia galimybę gyventi sveikai ir gražiai. Tačiau žinau žmonių, kurie perlenkia lazdą, pažeidžia elementarius sveikos gyvensenos principus (visų pirma, saiką), ir už tai susimoka savo išvaizda ir kitomis bėdomis.

• Laba diena, ar mėsą valgyti kenkiama organizmui? (Linutė)

D.Kepenis: Visų pirma, kokią mėsą? Yra labai prastomis sąlygomis neekologiškai augintų gyvūnų, jie buvo žudomi kankinamai, jų mėsa buvo netinkamai laikoma ir paruošiama. Kita vertus, kartą ar du per savaitę pavartota mėsa, kuri buvo ekologiškai paruošta, tikrai Jums nepakenks, ypač jei Jūsų medžiagų apykaitos tipas yra baltyminis.

Todėl verta pasidomėti šiais klausimais.

• Kaip čia taip nutinka, kad dažnai gyvenimo trukmė nepriklauso nuo gyvenimo būdo. Vienas žmogus maitinasi sveikai, sportuoja, o ima ir miršta nuo vėžio, kai kitas ir išgeria, ir parūko, o gyvena ilgų ilgiausiai... (Margarita)

D.Kepenis: Šitas klausimas yra esminis, kuris lemia žmonių norą ar nenorą sveikai gyventi. Ir aš pažįstu ne vieną žmogų, kuris gyveno aktyvų fizinį gyvenimą, tačiau anksti mirė. Žinau ne vieną ilgaamžį, kurie taip pat labai įvairiai gyvena, ir vienus ir kitus vienija bendri bruožai. Visi ilgaamžiai, kaip taisyklė, yra geri, nuoširdūs, ramūs ir dori žmonės. Tai, matyt, visų pirma, ir lemia jų ilgaamžystę. O mano pažįstami sportininkai ir sportuotojai, kurie anksti paliko šį pasaulį, dažniausiai pasižymėjo nedarniu gyvenimu, įvairiomis įtampomis, užsitęsusiais stresais ir kitomis disharmonijomis.

• Kaip jūs manote, ar Sveikatos ministerija pakankamai rūpinasi mūsų sveikata? (Daiva)

D.Kepenis: Esu įsitikinęs, kad Lietuvos sveikatos sistema dar tik kuriasi. Turime šiaip taip veikiančią medicinos sistemą, o sveikatos sistemą turime kurti sparčiau, nes jau per ilgai užsitęsė tas kūrimo procesas. Sveikatos sistemą aš suprantu, kaip 3 banginių nešamą sistemą, t.y. sveikatos įvertinimo, sveikatos mokymo ir sveiko gyvenimo praktikos galimybę. Paklauskite savęs, kur Jūsų mieste galima sužinoti savo biologinį amžių, savo funkcinę būseną, atsparumą ligoms, rizikos faktorius. Kur galima pasimokyti, kaip šiuos faktorius keisti ir kur ta vieta, kur galime sveikai pavalgyti, rasti adekvataus fizinio aktyvumo pasiūlymus, kur pasimokyti meditacijos, ir t.t.

• Kuo ypatingas sveikuolio gyvenimas? Kokį žmogų pagal jus galima vadinti sveikuoliu? (Aušra)

D.Kepenis: Kai man reikia atsakyti į tokį klausimą, tai aš visiems sakau, kad sveikuolis yra žmogus, kuris kiekvieną rytą pradeda maldele: "O Aukščiausias Dangaus ir Žemės valdove, suteik man tikėjimo, darbštumo ir kantrybės. Kad kiekvieną dieną savo kūną, sielą ir dvasią grūdinčiau, sotinčiau ir apvalyčiau, vardan darnos Tavyje, savyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, visatoje, vardan meilės, tiesos ir gėrio." Jeigu taip elgiatės - tai Jūs ir sveikuolis. Sveikuolis yra kūno, sielos ir dvasios harmonijos būsena.

Man labai patinka vienas Senovės Romos mąstytojo posakis: "Reikia melstis, kad sveika dvasia būtų sveikame kūne".

• Norėčiau sužinoti, ar Jūs visą gyvenimą esate toks sveikuolis? Ar buvo kažkokia pradžia? Gi žmonės dažniausiai, kol gerai, plaukia pasroviui, tik į kampą įsprausti ima keistis, ieškoti išeičių ir t.t. Kokia buvo Jūsų pradžia? (Smalsutė)

D.Kepenis: Manau, kad radau savo vietą gyvenime. Neturėjau nei didelių ligų, nei bėdų, kiekvienas iš mūsų turi savo pašaukimą, kurį suradęs, gali gyventi sveikai ir laimingai. Mano patirtis rodo, kad žmonės, kurie yra savo vietoje, tikrai gyvena daug sveikiau ir ilgiau. Todėl verta paaukoti laiką tam, akd rastumėte savo vietą gyvenime. Manau, kad Lietuvoje tokių žmonių yra daugiausiai penktadalis. Jei šią problemą išspręstumėme taptumėme laimės valstybe!!!

KADANGI MŪSŲ BENDRAVIMO LAIKAS BAIGIASI, DĖKOJU VISIEMS UŽ DĖMESĮ IR PAŽADU LAIKUI BĖGANT ATSAKYTI Į JŪSŲ KLAUSIMUS, JEI GAUSIU JUOS Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ: kedainius@hotmail.com.

Viso geriausio, sveikite uoliai!!!
Dainius Kepenis

Šaltinis

Salotos su rūkyta žuvimi

4 porcijoms reikės:
1 rūkytos skumbrės
2 pomidorų
1 cukinijos
1 mažos galvutės žiedinių kopūstų
2 raugintų agurkų
Ryšulėlio krapų ir svogūnų laiškų

1 mažo indelio jogurto
1 šaukštelio kario prieskonių
Druskos ir pipirų
1 citrinos

Iki 170 laipsnių įkaitiname orkaitę, tiesiame kepimo popieriaus lapą, dėliojama griežinėliais supjaustytą cukiniją, pabarstome druska ir pipirais bei kepame apie 15 min.

Puode užverdame vandenį, suberiame kekelėmis suskirstytą žiedinio kopūsto galvą ir apverdame 5 min. Nuliejame šaltu vandeniu.

Žuvį atsargiai išdarinėjame - nuimame odą, išimame vidurinį kaulą ir išrenkame mažesnius kaulus.

Lėkštėje dėliojame pomidorų griežinėlius, šiaudeliais pjaustytus raugintus agurkus, keptas cukinijas, žiedinio kopūsto gabalėlius. Dėliojame žuvį, beriame žalumynus. Pabarstome druska ir pipirais. Jogurtą sumaišome su kario prieskoniais ir pateikiame šalia. Prie jo įtaisome ketvirtį citrinos.
Skanaus!

Šaltinis

E621 - geriausias produktas pabaigai

Nesveikas maistas taip pat lengvai gali tapti priklausomybe, kaip ir narkotikai

Mokslininkai atrado, kad prie nesveiko maisto beveik taip pat lengvai įprantama, kaip ir prie heroino, praneša „Telegraph“.

Naujo tyrimo duomenimis, mėsainių, bulvių traškučių, dešrelių ir pyragaičių dieta užprogramuoja jūsų smegenis taip, kad jos trokšta dar daugiau maisto, kuriame daug cukraus, druskos ir riebalų.

Laikui bėgant šis nesveikas maistas gali tapti laimės pakaitalu, o jį mėgstantiems žmonėms – priklausomybe.

Neurologas Paulas Kenny atliko tyrimą, kuris parodė, koks pavojingas jūsų sveikatai gali būti maistas, kuriame daug riebalų ir cukraus. „Jūs prarandate kontrolę. Tai skiriamasis priklausomybės požymis“, – teigia jis.

Mokslininkai tiki, kad tai vienas pirmųjų tyrimų, įrodančių, kad smegenys gali reaguoti į nesveiką maistą taip pat, kaip į narkotikus.

„Tai išsamiausias šiuo metu turimas įrodymas, kuris leidžia manyti, kad nutukimas ir narkotikų priklausomybė turi bendrą neurologinį ir biologinį pagrindą“, – teigia P. Kenny darbo grupės kolega Paulas Johnsonas.

„Guy’s“ ligoninėje, Londone pradėjęs tyrimą P. Kenny šiuo metu dirba Floridos „Scripps“ tyrimų institute. Mokslininkas suskirstė žiurkes į tris grupes, vykdydamas tyrimą, kuris netrukus bus publikuotas JAV.

Viena žiurkių grupės gaudavo įprastą sveiko maisto kiekį. Antrajai grupei buvo duodamas ribotas kiekis nesveiko maisto, o trečiajai grupei buvo duodamas neribotas kiekis nesveiko maisto, įskaitant sūrio pyragą, riebios mėsos produktus, biskvitinius pyragėlius ir šokoladinius užkandžius.

Pirmosiose dviejose žiurkių grupėse nebuvo pastebėta jokio žalingo poveikio, tačiau žiurkės, kurios ėdė neribotą kiekį nesveiko maisto, greitai nutuko ir norėjo vis daugiau maisto.

Kai mokslininkai elektroniniu būdu stimuliavo malonumą jaučiančią smegenų dalį, jie pastebėjo, kad neribotą nesveiko maisto kiekį valgiusioms žiurkėms reikia vis stipresnės stimuliacijos, norint užregistruoti tokį pat malonumo lygmenį, kaip sveikiau besimaitinančių žiurkių.

Šaltinis

Subalansuota mityba: kokia ji?

Esu visiškai pasimetusi. Aplink tik ir girdžiu kalbas apie sveiką maistą. Nevalgykit cepelinų, nevartokit druskos, rinkitės tik ekologiškus produktus ir panašiai. Atrodytų viskas suprantama, tačiau kiti specialistai teigia, kad nesveiko maisto nėra, todėl galima valgyti viską, ko tik širdis geidžia.  Kadangi nesu iš tų moterų, kurios laibos kaip smilgelės ir su svoriu turiu kovoti nuolat, norėčiau daugiau sužinoti, kas ta sveika mityba.

Violeta

Atsako specialistas:

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai skubiai ir intensyviai terapijai
doc. Pranas Šerpytis:
- Visų pirma reikėtų subalansuoti savo mitybą. Tačiau tai nereiškia, kad valgyti reikia vien daržoves. Taip besimaitindami turbūt nieko gero nesulauksim. Čia nekalbu apie maisto derinimą, kad negalima valgyti mėsos su bulvėmis, ar žuvies su ryžiais, duona ir panašiai. Vienos neginčijamos tiesos čia nėra. Tai tas pats, kas klausti, kokia religija geriausia. Manau, į šį klausimą neįmanoma atsakyti.

Pavyzdžiui, žmogaus, kuris kasdien dirba sunkų fizinį darbą, mityba turi būti visai kitokia nei to, kuris dirba sėdimą darbą, mažai juda ir panašiai. Taigi sunkų fizinį darbą dirbančiajam galima suvalgyti šiek tiek riebesnio, kaloringesnio maisto, nes judėdamas jis viską sudegins. Visą darbo dieną praleidžiantiesiems prie kompiuterio jau atidžiau reikia žiūrėti, ką deda į burną, nes sėdėdamas ant kėdės daug kalorijų nesudegini, o besikaupiantys angliavandeniai virsta riebaliukais. Tačiau tai nereiškia, kad taip dirbančiam žmogui negalima nei pyragėlio, nei cepelino suvalgyti. Tiesiog reikia žinoti, kad kalorijų perteklių jis turės sudeginti sporto klube ar bent jau valandą išėjęs pasivaikščioti.

Tiek vienu, tiek kitu atveju reikia suvalgyti pakankamą kiekį daržovių. Dabar priimta norma - 400 gramų per dieną.

Beje, vyresnio amžiaus žmonės turi atidžiau skaičiuoti, kiek kalorijų suvartoja, kiek riebalų ir panašiai. Mat jų medžiagų apykaita gerokai sulėtėja.

Ekologiški produktai, žinoma, turėtų būti sveikesni. Tačiau dabar dažnai po gražia reklama slepiasi ne itin kokie dalykai.

Auksinė sveikos mitybos taisyklė - nepersivalgyti. Taip pat stebėti svorį. Jei rodyklė rodo bent dviem kilogramais daugiau nei prieš savaitę, faktas, kad kuo skubiau reikia pajudėti.

Šaltinis