Nacionalinės tradicijos taip pat skiriasi. Anglosaksų šalyse vakarienė – tikras dietologo košmaras: salotos, mėsa, bulvės ir desertas. Tiesa, paprastai ji valgoma šeštą-septintą. Rūstieji skandinavai taip pat vakarieniauja sočiai, bet jų maistas lengvesnis, nes dažniausiai patiekiama tradicinė žuvis, o pats vakarienės laikas nukeltas arčiau penkių valandų.
Lotynų Amerikos gyventojai vakarieniauja labai vėlai, kartais net dešimtą valandą, bet jų meniu vyrauja daržovės ir ant grotelių kepta mėsa. Naudingiausia vakarienė – japonų: mažos porcijos ir nekaloringi patiekalai numalšina alkį bei suteikia organizmui galimybę pailsėti naktį.
Valgyti ar nevalgyti?
Kol merginos skundžiasi šaldytuvais (kuo arčiau vidurnaktis, tuo patrauklesnis jų turinys) ir dalijasi fantastiškais pasakojimais, kad talija gali sumažėti du kartus tik atsisakius vakarienės, gydytojai tikina: vakarienė yra naudinga ir atsisakyti jos net kenksminga. Dietologai ir gastroenterologai vieningi – vakarieniauti būtina, bet svarbu tai daryti saikingai. Tiesa, nedidelis niuansas: geriau visai nevalgyti, nei pavakarieniauti prastai, rašo medportal.ru.
Vakarienė – priešas
Jei vakare suvalgysite kone pusę dienos normos, jei valgysite keptą mėsą su bulvėmis ir salotomis su majonezu, o viską sukirtę desertui suvalgysite tortuką – geriau jau iškart šią vakarienę atiduoti priešui.
Blogiausi produktai vakarienei: kepta mėsa, bulvės, duona, pupos, kepiniai, saldumynai ir visi įmanomi saldieji gazuoti gėrimai. Beje, pastarieji nerekomenduojami ir per pusryčius.
Vakarienė – draugas
Reikėtų sėsti prie stalo keturias valandos prieš miegą ir suvalgyti ne daugiau dvidešimties procentų dienos kalorijų (paros norma suaugusiam žmogui, priklausomai nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių, svyruoja nuo 2500 iki 4500 kalorijų). Lėkštėje – neriebus, mažai kaloringas maistas, stiklinėje – nesaldus gėrimas be kofeino.
Vakarui geriausiai tinka tie produktai, kurie einant miegoti jau būna spėję emigruoti iš skrandžio į žarnyną.
Trumpiausiai, vieną dvi valandas, skrandyje užsilaiko pieno produktai, natūralūs jogurtai, nesotūs sultiniai, plakti kiaušiniai, omletai ir nesaldūs vaisiai (jei jie suvalgyti tuščiu skrandžiu).
Kiek ilgiau, nuo dviejų iki keturių valandų, skrandyje lieka žuvis, neriebi mėsa, ryžiai, virtos bulvės, saldūs vaisiai, daržovės (išskyrus ankštinius), salotos.
Ir ilgiausiai, daugiau nei keturias valandas, lieka kepta, riebi mėsa, riebi žuvis (silkė, skumbrė), pupos, visi įmanomi baltyminių (mėsa, žuvis, varškė) ir krakmolingų (duona, makaronai, košės, bulvės) produktų deriniai.
Taip pat reikia pastebėti, kad vakare prasčiau pasisavinami riebalai ir gyvuliniai baltymai, todėl geriau rinktis augalinius baltymus ir „teisingus“ angliavandenius su žemu hipoglikeminiu indeksu.
Taigi vakarienei tiks rūgštūs pieno produktai, žalios daržovės, virta ar kepta žuvis (mėsa), arba vietoj viso to – vaisiai.
Tiesa, gyvenime ne viskas taip paprasta. Pirma, ne visada pavyksta išvengti gastronominių pagundų vakarienės metu. Antra, daugumai žmonių vakarienė – vienintelė galimybė tinkamai pavalgyti per dieną. Ir galiausiai, maistas turi teikti pasitenkinimą, o ditirambai vakariniam kefyrui ar virtiems brokoliams retai kada būna nuoširdūs.
Ką reikia žinoti šeimininkei
Su lengva vakariene viskas paprasta. Vargu ar reikia smulkiai pasakoti, kaip virti košes ir gaminti daržovių salotas. Galima tik dar kartą priminti, kad majonezas – žmonijos priešas, o per ilgus šimtmečius salotoms prigalvota visokių kitokių pagardų.
Kur kas sudėtingiau pagaminti sveiką vakarienę tiems, kuriems tai vienintelė galimybė tinkamai pavalgyti. Suderinti savo pageidavimus, organizmo galimybes ir gyvenimo ritmą visai įmanoma - juk naudinga vakarienė nebūtinai yra vien salotų lapai. Pavyzdžiui, paprasta paruošti omletą su sūriu – tai puikus kalcio ir lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis. Omletas su jūros gėrybėmis ir pomidorais suteikia organizmui jodo, folio rūgšties ir kitų vertingų mikroelementų, o omletas su žalumynais – vitaminų šaltinis.
Jei skrandis ar namiškiai protestuoja prieš omletą ir reikalauja mėsos vakarienei, juos galima numaldyti pasiūlius neriebios mėsos (vištienos, triušienos, kalakutienos).
Svarbiausia, prie mėsos nepatiekti tradicinės košės ar makaronų – kartu jie ilgai liks skrandyje. Auksinė mėsiškos vakarienės taisyklė skelbia: jei meniu įrašyta mėsa, garnyrui reikia rinktis daržoves, išskyrus pupas ir bulves.
Reikia pasakyti, kad vakarienei svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir nuotaika, su kuria valgoma. Net skaniausias valgis apkars, jei suvalgysime jį su kaltės jausmu dėl papildomų dešimties kalorijų. O štai nedidelis kąsnelis geidžiamo, bet kenksmingo produkto nepakenks, jei tik jis tikrai nedidelis ir suvalgytas be sąžinės graužaties.
Salotos „Paukštelis“
Reikės: virtos vištos ar kalakuto, šviežio agurko, kiaušinio, salotų lapų ir trupučio tarkuotų obuolių. Paukšteną supjaustome juostelėmis, visa kita – kubeliais. Pagardiname balzaminiu actu su alyvų aliejumi.
Triušiena
Supjaustyti triušieną vidutinio dydžio gabaliukais, pridėti česnako, pasūdyti, pabarstyti pipirais, lauro lapais, juodaisiais pipirais. Ant mėsos papjaustyti žiedais supjaustytų svogūnų ir morkų, taip pat saliero, dar – šaukštą grietinės, pomidorų padažo ar supjaustytų pomidorų. Užpilti 2/3 vandens ir kepti stipriai įkaitintoje orkaitėje keturiasdešimt-penkiasdešimt minučių.
Šaltinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą