Mulkinamiems vartotojams – dvi savaitės išpirkti prekes „be E“

Po dviejų savaičių pirkėjai galės labiau pasitikėti užrašais ant maisto produktų - teiginiai apie E priedų buvimą turės būti pagrįsti laboratoriniais tyrimais.

Nuo šiandien Lietuvos parduotuvėse turėjo išnykti produktai su užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“, jeigu jie nepagrįsti laboratoriniais tyrimais. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) terminą pratęs iki balandžio 15 dienos. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad dėl pateikto didelio maisto produktų mėginių laboratoriniams tyrimams kiekio Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nepajėgus laiku atlikti visų tyrimų. Gausiais prašymais suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį VMVT užplūdo ir maisto produktų gamintojai.
„Tai rodo, kad vartotojų mulkinimo mastas buvo didžiulis“, - „Lietuvos žinioms“ teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečulienė. - Mes, vartotojai, mokame pinigus ir turime teisę žinoti, ką perkame ir ką valgome. Juk mūsų skrandžiai - ne konteineriai, kad į juos galėtume kimšti ką papuola.“
Neženklins, kad būtų ramiau
2010-aisiais maisto produktų mėsos kategorijoje „Lietuvos metų gaminio“ titulą pelniusios „Samsoniuko“ vaikiškos dešrelės „Sąžiningai be E“ jau nuo vakar prekybos tinkluose parduodamos be šios nuorodos. „Tikrai į šias dešreles nedėjome pridėtinių cheminių medžiagų, žymimų „E“ raidėmis. Tai patvirtino laboratoriniai tyrimai ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Tačiau įvertinę Lietuvoje susidariusią situaciją, nusprendėme nuimti šią etiketę. Nenorime veltis į nereikalingą intrigą“, - LŽ paaiškino UAB „Samsonas“ komercijos direktorius Rimas Frizinskas.
Jis tikino, kad šias dešreles kūrė kartu su partneriais Vokietijoje, norėdami įrodyti, jog produktą galima pagaminti produktą nesinaudojant tomis technologijomis, kai į mėsos produktą iš antrinių šaltinių įvedami nitratai ir nitritai. Todėl šių dešrelių ir galiojimo laikas tik 8 paros net šaldytuve, nes jų sudėtyje nėra priedų, prailginančių galiojimo laiką, ir kaina didesnė - net 34 litai už kilogramą.
„Bet, kaip žinote, mononatrio gliutamato E621 yra jau žalioje mėsoje, jis fiziologiškai pasigamina gyvulio organizme. Todėl kaip galima tvirtinti, kad jo nėra? - klausė R.Frizinskas ir pridūrė: - Tačiau mes jo į produktus nededame.“

„Samsono“ komercijos direktorius nesijaudina, kad dalį etikečių teks išmesti. „Tai nesvarbu, tiesiog įrodėme sau ir vartotojams, kad galima pagaminti dešreles nededant priedų su „E“. Mes pirkėjų neklaidinome. Manau, kad iš tikrųjų nereikia ir negalima rašyti, esą produktai yra be „E“, - sakė R.Frizinskas.
Blogas lietuvių išradimas
VMVT visus praėjusius metus tyrė maisto produktus, pažymėtus etiketėmis „Be E“ ir panašius, ir nustatė, kad dauguma jų klaidina vartotojus ir neatitinka tikrovės. „Gamintojai deklaruoja - „Be jokių E“, bet atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad „E“ yra. Daugiausia klaidinančių nuorodų nustatyta ant mėsos, duonos produktų etikečių. Ypač daug įvairiausių „E“ - prieskonių mišiniuose, kurie, kaip žinoma, patenka į kitus produktus“, - tvirtino VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Ji pabrėžė, kad ir teisės aktai neleidžia žymėti maisto produktų klaidinančiais teiginiais. Lietuvos higienos norma nurodo, kad ženklinimas ir jo būdai neturi klaidinti pirkėjų dėl maisto produktų charakteristikų, priskirto poveikio ar savybių, kurių jie iš tikrųjų neturi. Tai numato ir 2006 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Klaidinti vartotojus draudžia ir Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas.
I.Pečiulienė įsitikinus, kad gamintojai turėtų rašyti, ne kokių priedų produktuose nėra, bet kokių yra ir koks jų poveikis žmogaus sveikatai. „Maisto priedai nėra nekaltas dalykas, tai cheminė medžiaga ir jos vartojimas turi būti labai apgalvotas ir pagrįstas. Produkto etiketėje vartotojas turi matyti, iš ko produktas pagamintas. Pavyzdžiui, gaiviuosiuose gėrimuose, kuriuos ypač mėgsta vaikai, privaloma nurodyti ne tik juose esančius saldiklius ir dažiklius, bet ir apie jų galimą poveikį, tai yra, kad jie sukelia vaikų hiperaktyvumą“, - sakė gydytoja.
VMVT duomenimis, 80 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių ženklinti maisto produktus etiketėmis „Be E“ ir panašiomis nėra populiaru. Tačiau 20 proc. valstybių, daugiausia Rytų Europos, tai praktikuojama. „Manau, blogas ir netoleruotinas lietuvių išradimas pasirodė patrauklus ir išplito“, - svarstė I.Pečiulienė.
Užplūdo su prašymais
VMVT kovo mėnesio viduryje nustačius dviejų savaičių terminą, per kurį gamintojai turėjo įrodyti etiketėse skelbiamų teiginių pagrįstumą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą užplūdo maisto produktų gamintojai. Instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė LŽ prisipažino, kad tokio antplūdžio per savo karjerą neprisimena.
„Duonos, mėsos, nealkoholinių gėrimų gamintojai kreipiasi šimtais. Mes atliekame ir įvežamų maisto produktų kontrolę, todėl toks Lietuvos gamintojų savikontrolės tyrimų padidėjimas sukėlė problemų. Mobilizavome visus darbuotojus, aparatūra dirba ir naktimis“, - LŽ pasakojo S.Ščeponavičienė.
Gamintojai į institutą pristato produktus ir žaliavas, iš kurių jie pagaminti ir prašo ištirti, ar juose esama vienų ar kitų maisto priedų. Šie tyrimai mokami. S.Ščeponavičienė atkreipė dėmesį, kad tokie savikontrolės tyrimai gali būti atliekami ir kitose akredituotose ES laboratorijose, tiesa, ten jų kaina būtų didesnė.
Ji teigė, kad „E“ priedų maisto pristatytuose produktuose randama, tik nesiryžo prognozuoti, ar po dviejų savaičių iš parduotuvių išnyks etiketės „be E“ ar patys „E“ priedai produktuose. „Žinoma, galima produktus tobulinti, nevartoti kokių nors priedų grupės ar kitaip gerinti jo savybes ir teigti, kad jis yra išskirtinis, prioritetinis kitų produktų atžvilgiu. Bet sakyti, kad produktas yra visiškai „be jokių E“, manyčiau būtų neteisinga“, - sakė S.Ščeponavičienė.
Privalės pagrįsti tyrimais
Nuo balandžio 15 dienos maisto produktų gamintojai, kurie maisto produktų ženklinime vartoja teiginius „Be konservantų“, „Be E“, „Be E 621“, „Be jokių E“, „Be maisto priedų“ ir pan., privalės pagrįsti maisto priedų nebuvimą maisto produkto sudėtinėse žaliavose bei galutiniame maisto produkte ir pateikti atliktų savikontrolės laboratorinių tyrimų protokolų kopijas.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės ir turgaviečių individualūs prekiautojai, turintys verslo liudijimus arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymas, po balandžio 15 dienos priimdami maisto produktus, kurių ženklinime vartojami minėti teiginiai, turės reikalauti iš maisto produktų gamintojų šių teiginių pagrįstumą patvirtinančių laboratorinių tyrimų protokolų kopijų.

Šaltinis